Kino rezisierius - operatorius, gyvosios gamtos dainius Petras Abukevicius daugiavaikes seimos (turejo 10 broliu ir seseru) pagrandukas. Jauniausias sunus visu priziurimas ir mylimas seimos buvo kreipiamas tapti kunigu. Tikriausiai ir pats kreipe save ta linkme. Patarnaudavo gimtuju Pumpenu baznycioje, paauges domedavosi teologine literatura ir baiges Pumpenu pradine ir pora Pasvalio gimnazijos klasiu, visos seimos dziaugsmui isvaziavo ir istojo i Kauno kunigu seminarijos parengiamuosius kursus.
Nors ir linko mazojo Petrelio sirdis prie kunigystes, bet uzejus antrai sovietinei okupacijai, suemus ir isvezus i Sibira vyriausiaji broli, antram pasitraukus i vakarus susikloste tokios aplinkybes, kad jis, skaudama sirdimi paliko seminarija, eksternu issilaike abituros egzaminus ir isvaziavo i Vilniu pasirinkdamas pedagogo profesija.
Istojo i Vilniaus pedagogini instituta prancuzu kalbos specialybe. Bet laikmecio akista ir cia buvo negailestinga jauna studenteli pradejo verbuoti KGB. Petrui uzvire kraujas ir jis i sios nusikalstamos organizacijos priekabiavimus atsake – “sunim nebuvau ir nebusiu.” Jam buvo liepta per 24 valandas palikti Lietuva.
Taip Petras Abukevicius atsidure Minske kur istojes i Minsko pedagogini instituta tese prancuzu kalbos studijas. Po poros metu studiju, (situacija kito, slugo partizanine kova) grizo i Lietuva, i Kauna, kur istojo i Kauno kuno kulturos instituta. Besimokydamas pradejo dometis fotografija ir sis pomegis taip ji uzvalde, kad baiges Kauno kuno kulturos instituta isvyko studijuoti i Maskva, i Sajungini kinematografijos instituta. Si karta jau galutinai apsisiprendes ir surades savo tikraji pasaukima. Pasirinko kino operatoriaus profesija.
P. Abukevicius megdavo pajuokauti, kad buvo amzinas studentas.
Taciau rodos tokie skirtingi mokslai vis tik pynesi i vientisa grandine. Jis sventai tikejo savo profesija, mylejo mazulelius Dievo sutverimus - paukstelius ir zverelius, stengesi apsaugoti juos ir atskleisti ju unikalu grozi, net galima butu pasakyti siela. Savo filmais auklejo visuomene, ugde jaunima, keite ju nuostatas, formavo poziuri i gyvunijos pasauli. Turejo istvermes ir jegos, kuri padedavo iveikti didziausius sunkumus filmavimo metu, ir turejo profesija kuri net ir dirbant su sovietine filmavimo technika sugebejo uzkariauti pasauli. Nenuilstant tampyti keliu desimciu kilogramu svori, laukti nekrutant istisas valandas, kartais paras, miegoti palapineje amzino isalo zemeje kai pabudus reikia atitirpinti prisalusius prie zemes plaukus, kad galetum keltis.
Deja tik taip buvo galima nufilmuoti gamta taip kaip filmavo ja Petras Abukevicius. Kad kamera uzfiksuotu kintancios, pradedancios ir auginancios nauja gyvybe, pasiaukojancios, kovojancios gamtos pasauli reikia fizines istvermes, ir svento tikejimo jog dirbi pati reikalingiausia gyvenime darba. Jo filmai rodyti daugiau kaip 120 pasaulio saliu, nufilmuoti unikalus vaizdai buvo rodomi Discovery ir kituose pasauliniuose gamtos TV kanaluose, o 1980 m. XVIII tarptautiniame filmu festivalyje Niujorke, filmas “Juodieji gandrai, elniukas ir Nida” pelne sidabro medali. Zinoma gudzios sovietines stagnacijos metu apie tai jis suzinojo tik po metu. Ir zinoma nei medalio, nei kokios ten premijos…
Nezinia kada gime potraukis gamtai. Gal jis uzsifiksavo pasamoneje is paveikslo reprodukcijos, kuriame knibzdejo ivairus spalvoti pauksciukai, kabancio gimtuosiuose namuose Pumpenuose, o gal ganant gyvulius ir stebint austanti ryta, bundancia gamta ir besiklausant pauksciu ciulbejimo kuris kartu su saule uzlieja strypinejanti nuo kojos ant kojos, kad rasa ne taip geltu, vaika. O gal 1959 m. metais dirbant Aschabade, filmuojant meninius filmus sausam smelynu peizaze kur knibzda nepazistama gyvunija. Kaip ten bebutu bet gamtos vaizdu, peizazu, gyvuneliu budavo ir jo kursiniuose darbuose bsimokant ir veliau dirbant planinius darbus apie “sovietine tikrove”. Bet pirmas tikrai gamtinis filmas tai “Is dainu atskride pauksciai” (1963 m.) apie Zuvinto draustini. Ir kitas jau 1971 m. “Namai po dangaus zydryne”. Tai filmai apie nepakartojama Zuvinto gamta ir ten dirbusi Teofili Zubaviciu, ezero sarga ir globeja, kuris ir buvo tas krikstatevis atskleides Petrui Abukeviciui gamtos dvasia.
Atsiveres gamtos pasaulis jo nebepaliko iki pat gyvenimo pabaigos. Tada jis filmavo savo neitiketinas gulbes, kurios savo vestuvinius sokius soko P.Caikovskio mazuju gulbiu sokio ritmu. Tai epizodas is filmo “Namai po dangaus zidryne”.
Poto i Petro gyvenima atejo meskute Nida. Tai 13 filmu serialas rodytas 120 pasaulio saliu. Jame atsiskleidzia unikali Lietuvos gamta. Keliaudama meskute susitinka ivairius gyvunus, juos gelbeja, gina, su jais draugauja, stebi. Jos akimis mes matome nepaliesta zmogaus, gamtos grozi, mums, atsiveria sudvasintas gyvunijos pasaulis. Befilmuojant Nida susitiko su vilkiukais ir cia gime dar viena didzioji rezisieriaus ir operatoriaus meile – vilkai.
Rezisierius emesi rimtu studiju. Tuo metu sukurti filmai tampa rustesni jie kalba apie buties kaina, islikima laukiniais istatymais tvarkomame pasaulyje. Zmogus, deja, daugeliu atveju, su savo beatodairisku zudymo instinkto tenkinimu yra pats baisiausias gyvunas. Kuriami filmai “Stumbras”, “Juodasis gandras” “Lape”, ”Zuikis” ir kt. Gimsta vilku trilogija: “Vilku seima”, “Vilkas”, “Vilkiukai”. Gerai isstudijaves vilku gyvenima ir stebedamas voljere gyvenancius vilkus stebi kaip “civilizacija” keicia prigimti.
Vilkai kurie laikomi istikimais, jie kuria seima visam gyvenimui, siame voljere pradejo elgtis kaip “zmones”. Gyventi su dviem vilkem, tos savo ruostu kelti viena kitai pavydo scenas, kol galiausiai senoji ispjovusi jaunosios vilkiukus ir ja pacia pasiliko vienvalde seimininke. Nenaturali gyvenimo aplinka keicia, deja, naturalia gyvunu prigimti.
Noredami issaugoti save turetume atsisakyti to ka sukure civilizacija. “Atgal i gamta” kaip teige Z.Z.Ruso, arba Toro savo “Voldene”. Beje megstamose operatoriaus ir rezisieriaus Petro Abukeviciaus knygose. Savo filmais Petras Abukevicius ragina isiklausyti i gamta, stebeti ir bandyti suprasti gyvunu poelgius, o ne impulso pagautiems zudyti beginklius zveris imantriausiais sautuvais ir dar tupint boksteliuose taip sakant “sportojant”, ar “kulturingai, aktyviai leidziant laisvalaiki”.
Kita kino menininko meile – Siaure. Pirma karta pasaulyje nufilmuoti Rausvasis kiras, Mazoji gulbe, daugelis kitu retu, unikaliu pauksciu kurie peri tik Rusijos tolimojoje siaureje, Kamcatkoje. Rezisieriaus surinkta ir nufilmuota medziaga apie Siaures paukscius papilde mokslininku ornitologu zinias.”Nebaugsciu pauksciu krastas”, Mazoji gulbe”, “Rausvasis kiras” ir kt. O atrinkes siaureje nufilmuota medziaga sumontavo nuostabu poetiska filma “Siaures simfonija”.
Is Lietuvoje filmuotos medziagos sukure filma “Lietuvos gamta”. Cia atskleidziamas gamtos pasaulis kaip meiles vaisingumo, pasiaukojimo ir kovos uz buvi vieta. Atgavus nepriklausomybe kuria filmus “Sugrizimas”, apie tremtiniu palaiku perlaidojima, “Gele ant tako” - sprendziamos istorines problemos, “Gudijos lietuviai” etninese zemese gyvenanciu tautieciu problemas. Filmuoja vilku vaidybines scenas Rusu japonu bendros gamybos filme “Buran’as” ir vel grizta prie vilku. Finansuojamas japonu televizijos sodyboje Indubakiuose Saldutiskio sen. Utenos rajone ikuria voljera kuriame augina, stebi ir filmuoja vilkus. Tai paskutinis jo darbas su mylimais gyvunais Sarchanu, Darute, Mastiku, Princese, Kalevu, Bevardziu...
”Vilkai, kaip ir visi zverys, kaip ir medziai, kaip ir zuvys, pauksciai (o gal ir daiktai) jaucia musu mintis ir zino: kas su sautuvu ateina, kas su kamera, kas ju nekesdamas, o kas myledamas”. (P. Abukevicius)
Petras Abukevicius lyg vedlys rodantis kelia i ta nepazistama bauginanti pasauli esanti salia musu ir kartu toki mums tolima, kurio dalimi vis tik esame ir mes, nors jau ir prarade savo gamtiska, pirmaprade prigimti.
